Man atrodo, mes vis dar per lėtai persijungiame galvoje. Kai girdime apie 40 laipsnių karštį, daug kas vis dar įsivaizduoja Ispaniją, Graikiją, Turkiją ar kokį nors Egipto kurortą, kur žmonės dieną slepiasi pavėsyje, o asfaltas atrodo kaip keptuvė.
Svarbiausia trumpai
- Man atrodo, mes vis dar per lėtai persijungiame galvoje.
- Bet realybė jau visai kita. Karščio bangos vis dažniau ateina ten, kur jų anksčiau beveik nelaikydavome norma – į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, net šiauresnius Europos regionus.
Bet realybė jau visai kita. Karščio bangos vis dažniau ateina ten, kur jų anksčiau beveik nelaikydavome norma – į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, net šiauresnius Europos regionus.
Ir čia, mano akimis, svarbiausia ne tai, ar šią vasarą bus sumuštas konkretus rekordas. Svarbiausia tai, kad rekordai jau nebeatrodo kaip kažkas neįtikėtino. Jie atrodo kaip klausimas „kada“, o ne „ar“.
30 laipsnių šiaurėje jau nebe anomalija
Dar visai neseniai temperatūra virš 30 laipsnių Celsijaus Europos šiaurėje buvo kelių dienų vasaros epizodas. Tokia karščio banga, apie kurią pakalbėdavai, palaukdavai lietaus ir grįždavai prie įprasto gyvenimo.
Dabar tai tampa vasaros rutina.
Lenkijos pavyzdys čia labai aiškus. Ilgametė klimato norma buvo tokia, kad dienų su daugiau nei 30 laipsnių per vasarą būdavo mažiau nei dešimt. Pastaraisiais metais tokių dienų skaičius jau siekia apie 30.
Tai nėra „truputį šiltesnė vasara“. Tai jau visai kitas klimato režimas.
Ir kai 30 laipsnių tampa ne išimtimi, o norma, tada 35 laipsniai ima atrodyti kaip kitas laiptelis, o 40 – kaip riba, kurią anksčiau ar vėliau kažkas peržengs.
Lenkijai liko simbolinė riba – 40 laipsnių
Lenkijoje oficialiai minimas senas 1921 metų rekordas – 40,2 laipsnio Celsijaus. Bet čia yra niuansas. Šiandien į tą rekordą žiūrima atsargiai, nes anuomet matavimų sąlygos nebuvo tokios patikimos kaip dabar. Termometrai galėjo būti įrengti per arti žemės, o įkaitusi žemė galėjo dirbtinai pakelti rodmenis.
Dėl to patikimesniu rekordu laikomi 39,5 laipsnio, užfiksuoti 1994 metų liepos 30 dieną.
Ir man čia įdomu ne ginčas dėl senų termometrų. Įdomu tai, kad Lenkija jau daug kartų priartėjo prie 40 laipsnių ribos, bet jos dar oficialiai neperžengė pagal šiuolaikinius matavimus.
Tokia riba tampa labiau psichologinė nei meteorologinė. Nes kai šalis pirmą kartą patikimai užfiksuoja 40 laipsnių pavėsyje, visuomenei tampa sunkiau apsimesti, kad čia tik „karšta vasarėlė“.
Kaimynai tą ribą jau peržengė
Lenkija nėra izoliuota nuo regiono. O aplink ją rekordai jau kalba patys už save.
Vokietijoje 2015 metais buvo užfiksuota 40,3 laipsnio, o 2019 metais – net 41,2 laipsnio. Čekijoje rekordas siekia 40,4 laipsnio. Slovakijoje – 40,3 laipsnio. Ukrainoje, Luhanske, temperatūra pavėsyje yra pasiekusi 42 laipsnius.
Kitaip tariant, 40 laipsnių Vidurio ir Rytų Europoje nebėra mokslinės fantastikos scenarijus. Tai jau įvykęs faktas šalia.
Todėl kai meteorologai sako, kad Lenkija greičiausiai peržengs šią ribą artimiausiais metais ar per ateinantį dešimtmetį, man tai neatrodo kaip sensacingas gąsdinimas. Tai skamba kaip labai blaivus perspėjimas.
Karštis ateina ne šiaip sau
Šią vasarą, pagal Amerikos ir Europos orų modelius, Lenkijoje gali būti itin karšta dėl dažnų karšto oro antplūdžių iš Šiaurės Afrikos ir pietvakarių Azijos.
Ir čia vėl matome tą patį mechanizmą, kuris pastaraisiais metais vis dažniau degina Europą. Karšto oro masės juda į šiaurę, laikosi ilgiau, o miestai, infrastruktūra ir žmonių įpročiai nėra tam iki galo pasiruošę.
Nes vienas dalykas yra 40 laipsnių šalyje, kur namai, darbo ritmas ir miesto planavimas dešimtmečius taikėsi prie karščio. Visai kitas dalykas – tokia temperatūra regione, kuris ilgą laiką gyveno su visai kitokiu klimato supratimu.
Daugiabučiai be kondicionierių, įkaitę miestų centrai, asfaltas, viešasis transportas, vyresni žmonės, ligoninės, mokyklos, darbo vietos – visa tai tampa nepatogumo, o kartais ir realios rizikos klausimu.
Didžiausia klaida – karštį laikyti tik poilsio tema
Man atrodo, kad Europoje vis dar per dažnai karštis pateikiamas kaip vasaros atributas. Saulė, atostogos, ledai, ežeras, jūra, terasa.
Bet ekstremalus karštis nėra atostogų reklama. Tai sveikatos, energetikos, žemės ūkio, miestų planavimo ir net ekonomikos problema.
Kai temperatūra kelias dienas ar savaites laikosi virš 30–35 laipsnių, kenčia ne tik tie, kurie nemėgsta karščio. Didėja mirtingumas tarp pažeidžiamų žmonių, auga elektros poreikis, sausėja dirvožemis, krenta darbo našumas, didėja gaisrų rizika.
Ir jeigu tokios vasaros kartosis vis dažniau, tada klausimas nebėra „ar bus karšta“. Klausimas – ar valstybės spės prisitaikyti.
40 laipsnių taps nauju politiniu testu
Man atrodo, kad artimiausiais metais 40 laipsnių riba Vidurio Europoje taps ne tik meteorologiniu, bet ir politiniu testu.
Bus labai lengva po rekordo pasakyti: „na, pasitaikė ekstremali diena“. Bet jeigu tokių dienų daugės, reikės atsakyti į kur kas rimtesnius klausimus.
- Ar miestai turi pakankamai žalumos?
- Ar ligoninės pasiruošusios karščio bangoms?
- Ar darbo teisė prisitaiko prie ekstremalių sąlygų?
- Ar vyresni žmonės gauna pagalbą?
- Ar energetikos sistema atlaiko kondicionierių ir vėsinimo poreikį?
- Ar žemės ūkis pasiruošęs ilgesnėms sausroms?
Nes klimato kaita labai nemėgsta tuščių kalbų. Ji tikrina ne deklaracijas, o sistemas.
Karščio rekordai jau nebestebina – ir tai baisiausia
Šioje istorijoje mane labiausiai neramina ne pats galimas rekordas. Ne tai, kad Lenkijoje šią vasarą gali būti daugiau nei 40 laipsnių.
Labiausiai neramina tai, kad tokia žinia jau nebeatrodo neįtikėtina.
Prieš kelis dešimtmečius tai būtų skambėję kaip išimtis, apie kurią kalbėtų visi. Dabar tai skamba kaip viena iš artėjančios vasaros prognozių.
Ir būtent čia yra didžiausias pokytis. Mes pamažu priprantame prie ekstremalumo. 30 laipsnių tampa norma. 35 – nemaloni, bet pažįstama realybe. 40 – kitas logiškas žingsnis.
O kai ekstremalūs dalykai tampa įprasti, visuomenė rizikuoja per vėlai suprasti, kad čia ne šiaip orų kaprizas. Tai nauja realybė, kuriai reikia ruoštis rimčiau nei dar vienu patarimu „gerkite daugiau vandens“.
Europa kaista. Ir šį kartą tai ne metafora.
