Man visada įdomu, kiek žmonių kasdien naudoja išmanųjį telefoną taip, lyg tai būtų tik ekranas su „Facebook“, „Messenger“, kamera ir banko programėle.
Svarbiausia trumpai
- Man visada įdomu, kiek žmonių kasdien naudoja išmanųjį telefoną taip, lyg tai būtų tik ekranas su „Facebook“, „Messenger“, kamera ir banko programėle.
- Nusiperki telefoną už kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų, o realiai išnaudoji kokius 30 procentų jo galimybių.
Nusiperki telefoną už kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų, o realiai išnaudoji kokius 30 procentų jo galimybių. Ir čia ne vartotojo kaltė. Gamintojai patys dažnai prikiša tiek funkcijų, nustatymų, gestų ir paslėptų meniu, kad normalus žmogus tiesiog neturi laiko ten kapstytis.
„Android“ šiuo požiūriu yra ypač įdomi sistema. Ji atrodo paprasta, bet giliau nustatymuose slepia nemažai dalykų, kurie gali kasdienį naudojimą padaryti daug patogesnį.
Štai penkios funkcijos, kurias, mano akimis, verta žinoti kiekvienam „Android“ naudotojui.
1. Telefono ekraną galima perkelti į televizorių
Man atrodo, tai viena iš tų funkcijų, kurią žmonės atranda tik tada, kai jau labai reikia kažką parodyti didesniame ekrane.
„Android“ turi integruotą ekrano transliavimo galimybę. Ji gali vadintis „Cast“, „Smart View“, „Screen Cast“ ar panašiai – priklauso nuo telefono gamintojo.
Esmė paprasta: telefoną galima sujungti su išmaniuoju televizoriumi ir dideliame ekrane rodyti nuotraukas, vaizdo įrašus ar net visą telefono ekraną.
Tai patogu, kai nori parodyti kelionės nuotraukas šeimai, paleisti vaizdo įrašą, peržiūrėti dokumentą ar tiesiog nenori visiems kišti telefono po nosimi.
Dažniausiai reikia tik vieno dalyko – kad telefonas ir televizorius būtų prijungti prie to paties „Wi-Fi“ tinklo. Tada greituosiuose nustatymuose pasirenkama transliavimo funkcija, telefonas suranda televizorių ir vaizdas keliauja į didįjį ekraną.
Paprasta, bet kažkodėl daugelis vis dar siunčia nuotraukas per „Messenger“, kad kas nors jas atsidarytų televizoriuje. Technologinis absurdas, bet labai žmogiškas.
2. Pranešimų „atvėsinimas“ – kai telefonas pagaliau supranta, kad jūs ne robotas
Viena naudingesnių naujų „Android“ funkcijų – pranešimų atvėsinimo režimas. Ji ypač aktuali tiems, kurie yra bent vienoje aktyvioje grupėje, kur žmonės per penkias minutes sugeba parašyti 47 žinutes apie tai, ar susitinkam šeštą, ar pusę septynių.
Šios funkcijos esmė tokia: jeigu telefonas gauna daug pranešimų iš eilės, sistema automatiškai sumažina jų garsumą ir dažnumą.
Man atrodo, tai labai sveikas sprendimas. Nes pranešimai šiais laikais jau seniai nėra tik informacija. Jie tapo mažais nervų sistemos įgėlimais.
Svarbu ir tai, kad rimti signalai neturėtų būti nutildomi. Skambučiai, žadintuvai, skubūs įspėjimai išlieka. Nutildoma ne tai, kas tikrai svarbu, o tas skaitmeninis triukšmas, kuris dažnai tik apsimeta svarbiu.
Ir čia „Android“ pagaliau daro tai, ką telefonai turėjo daryti seniai – ne tik perduoti pranešimus, bet ir truputį saugoti žmogų nuo jų pertekliaus.
3. Programėlės prisegimas – labai naudinga, kai duodate telefoną kitam žmogui
Šita funkcija, mano akimis, yra viena praktiškiausių, bet apie ją žino stebėtinai mažai žmonių.
Programėlių prisegimas leidžia užrakinti telefoną vienoje konkrečioje programėlėje. Pavyzdžiui, duodate vaikui pažiūrėti filmuką, draugui – peržiūrėti vieną nuotrauką, kolegai – parodyti dokumentą. Ir žmogus negali tiesiog iš tos programėlės išeiti ir pradėti naršyti po jūsų telefoną.
O visi žinome tą nejaukų momentą, kai kažkam paduodi telefoną parodyti vieną nuotrauką, o jis pradeda braukti toliau. Va tada ir supranti, kad pasitikėjimas žmonija buvo per didelis.
Programėlių prisegimą galima įjungti saugos nustatymuose. Tada per naujausių programų meniu pasirenkama norima programėlė ir ji prisegama.
Norint išeiti iš prisegtos programėlės, paprastai reikia atrakinti telefoną. Kitaip tariant, jūsų asmeniniai duomenys lieka saugesni.
Tai nedidelė funkcija, bet labai gera ribų nustatymo priemonė. Telefonas juk šiandien yra ne tik įrenginys. Tai bankas, paštas, nuotraukų albumas, darbo dokumentai ir pusė gyvenimo viename ekrane.
4. Skambutį galima nutildyti tiesiog apvertus telefoną
Šita funkcija atrodo smulkmena, kol pirmą kartą jos neprireikia susitikime, kino teatre, prie gydytojo kabineto ar tada, kai skambina žmogus, su kuriuo šiuo metu tikrai neturite emocinių resursų kalbėtis.
Daugelyje „Android“ telefonų galima įjungti gestą, kai apvertus telefoną ekranu žemyn skambutis ar pranešimai nutildomi.
„Google Pixel“ įrenginiuose ši funkcija vadinama „Flip to Shhh“ arba panašiai – lietuviškai būtų kažkas kaip „apversk, kad nutildytum“. Kituose telefonuose ji gali būti paslėpta gestų, judesių ar telefono programėlės nustatymuose.
Man patinka tokios funkcijos, nes jos grąžina telefonui šiek tiek fizinio paprastumo. Ne reikia atrakinti, ieškoti mygtuko, braukti, spausti, nervintis. Tiesiog apverti telefoną. Viskas.
Kartais geriausia technologija yra ta, kuri leidžia nieko nesiaiškinti.
5. Slaptieji „Android“ kodai – mažas įėjimas į telefono užkulisius
„Android“ turi ir įvairių paslaugų kodų, kuriuos galima įvesti telefono rinkiklyje. Jie leidžia pamatyti techninę informaciją, diagnostiką, IMEI numerį ar patikrinti kai kuriuos komponentus.
Pavyzdžiui, kai kuriuose „Pixel“ telefonuose surinkus specialų kodą galima paleisti įrenginio komponentų patikrą.
Bet čia svarbu nepersistengti. Man atrodo, šita funkcija labiau tiems, kurie mėgsta pasikapstyti giliau, o ne tiems, kurie spaudžia viską iš smalsumo ir paskui stebisi, kodėl kažkas pasikeitė.
Kai kurie kodai gali tik parodyti informaciją, bet kiti – priklausomai nuo modelio ar gamintojo – gali atidaryti rimtesnius meniu. Todėl geriau naudoti tik patikimus kodus ir nespaudyti to, ko nesuprantate.
Vis dėlto pats faktas įdomus: telefone yra ne tik gražūs nustatymai su ikonėlėmis, bet ir techniniai užkulisiai, apie kuriuos paprastas vartotojas dažniausiai net nežino.
Daug funkcijų slepiasi ne todėl, kad jos nereikalingos, o todėl, kad niekas jų neparodo
Man atrodo, pagrindinė „Android“ problema nėra ta, kad funkcijų trūksta. Priešingai – jų labai daug. Problema ta, kad daugelis jų paslėptos taip giliai, kad jas atranda tik technologijų entuziastai arba žmonės, kurie netyčia paspaudžia ne tą meniu.
Ekrano transliavimas, pranešimų atvėsinimas, programėlių prisegimas, gestai, paslaugų kodai – visa tai nėra kažkokie triukai dėl triukų. Tai realiai naudingi dalykai, kurie gali sutaupyti laiko, apsaugoti privatumą arba tiesiog sumažinti kasdienį nervinimąsi.
Ir čia yra paprasta išvada: verta bent kartais įlįsti į savo telefono nustatymus ne tada, kai kas nors neveikia, o tiesiog iš smalsumo.
Nes gali paaiškėti, kad jūsų telefonas jau seniai moka daugiau, nei jūs iš jo prašėte.
