Donaldas Trumpas vėl pasakė tai, ką diplomatai paprastai bando įvynioti į dešimt sluoksnių minkšto popieriaus. Taivanui – nepersistengti. Kinijai – atvėsti. Amerikai – nesivelti į dar vieną karą.
Svarbiausia trumpai
- Donaldas Trumpas vėl pasakė tai, ką diplomatai paprastai bando įvynioti į dešimt sluoksnių minkšto popieriaus.
- Skamba paprastai? Deja, čia viena sudėtingiausių pasaulio geopolitinių dėlionių. Ir būtent tokiose situacijose vienas sakinys gali kainuoti daugiau nei visa spaudos konferencija.
Skamba paprastai? Deja, čia viena sudėtingiausių pasaulio geopolitinių dėlionių. Ir būtent tokiose situacijose vienas sakinys gali kainuoti daugiau nei visa spaudos konferencija.
„Nenoriu, kad kas nors taptų nepriklausomas“, – „Fox News“ pareiškė Trumpas, kalbėdamas apie Taivaną.
Ir štai turime visą esmę. JAV prezidentas viešai perspėja Taivaną nepaskelbti oficialios nepriklausomybės nuo Kinijos. Kitaip tariant, Vašingtonas siunčia signalą: mes jus remiame, bet nesiūlome žaisti su degtukais prie benzino kanistro.
Taivanas nori būti savas, Kinija sako – nė iš tolo
Taivano prezidentas Lai Ching-te anksčiau yra sakęs, kad Taivanui nereikia skelbti nepriklausomybės, nes jis jau laiko save suverenia valstybe.
Tai labai patogi formulė. Nepriklausomybės neskelbiame, bet ir Kinijai nepriklausome. Gyvename kaip valstybė, tik nevadiname to taip garsiai, kad Pekinas nepradėtų mėtyti raketų aplink salą.
Būtent toks status quo ir laikėsi daugelį metų. Taivanas gyvena atskirai, turi savo valdžią, rinkimus, institucijas, kariuomenę. Kinija tuo metu kartoja, kad sala yra jos teritorijos dalis ir neatmeta jėgos panaudojimo.
Visi žino, kad situacija absurdiškai trapi. Bet kol visi apsimeta, kad neperžengia raudonų linijų, sistema kažkaip veikia.
Trumpas dabar ir sako – nesugriaukite šito balanso.
Amerika remia Taivaną, bet nenori mirti už jo deklaraciją
Čia ir prasideda visas JAV politikos dviveidiškas grožis. Vašingtonas remia Taivaną. Tiekia ginklus. Turi teisinį įsipareigojimą padėti salai gintis. Palaiko neoficialius santykius. Siunčia politinius signalus.
Bet kartu JAV oficialiai nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstybės ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos.
Trumpas šią logiką išvertė į sau būdingą kalbą: kariauti dėl Taivano reikštų keliauti 9 500 mylių. Kitaip tariant – Amerika gali remti, bet nenori būti įstumta į karą vien todėl, kad kažkas Taipėjuje nuspręs paskelbti simbolinę deklaraciją.
Ir šioje vietoje jis nėra vien tik „Trumpas kaip Trumpas“. Tai labai realus JAV strateginis skaičiavimas.
Taivanas Amerikai svarbus. Bet karas su Kinija būtų ne dar viena lokali krizė. Tai būtų pasaulinio masto katastrofa.
Xi Jinpingas irgi pasakė aiškiai
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per derybas su Trumpu taip pat neslėpė, kas Pekinui yra svarbiausia.
Taivano klausimas, pasak jo, yra svarbiausias Kinijos ir JAV santykiuose. Jeigu jis bus tvarkomas neteisingai, abi valstybės gali susidurti ar net įsivelti į konfliktą.
Vertimas iš diplomatinės kalbos: nelieskite Taivano nepriklausomybės temos, nes čia mums ne derybų detalė, o raudona linija.
Kinija pastaraisiais metais ir taip vis dažniau demonstruoja raumenis aplink Taivaną – karinės pratybos, lėktuvai, laivai, spaudimas. Tai nėra foninis triukšmas. Tai nuolatinis priminimas, kad Pekinas šią salą laiko ne atskira realybe, o neužbaigta savo valstybės dalimi.
11 milijardų dolerių klausimas
Įdomiausia, kad tuo pačiu metu JAV kalba ir apie milžinišką ginklų paketą Taivanui – 11 mlrd. dolerių vertės sandorį. Raketos, paleidimo sistemos, pažangi ginkluotė.
Pekinas, žinoma, dėl to pyksta. O kaip kitaip. Kinija nenori, kad Taivanas stiprintų gynybą. Taivanas nenori likti vienas prieš Kiniją. JAV nenori, kad Kinija užimtų Taivaną, bet ir nenori karo.
Todėl Vašingtonas bando vaikščioti lynu: duoti Taivanui ginklų, bet neleisti jam pagalvoti, kad Amerika automatiškai palaimins nepriklausomybės paskelbimą.
Čia ir yra pagrindinė Trumpo žinutė. Ginklai – taip. Provokacija – ne. Atgrasymas – taip. Nepriklausomybės šventė su JAV vėliavomis fone – ne.
Taivanui tai nemaloni, bet logiška žinia
Taivane tokie Trumpo žodžiai, akivaizdu, negali skambėti maloniai. Nes sala gyvena nuolatinėje įtampoje: demokratinė visuomenė, kuri pati renka valdžią, bet tarptautinėje sistemoje vis dar priversta egzistuoti tarp eilučių.
Daugelis taivaniečių save laiko atskira tauta. Bet dauguma taip pat nori išlaikyti status quo – nei oficialiai skelbti nepriklausomybės, nei jungtis prie Kinijos.
Kodėl? Nes visi supranta kainą.
Nepriklausomybės paskelbimas gali atrodyti kaip gražus istorinis gestas. Bet jeigu po jo prasidėtų Kinijos karinė blokada, raketų smūgiai ar invazija, romantiški šūkiai labai greitai virstų evakuacijos sirenomis.
Trumpas šįkart kalba ne tik sau
Galima nemėgti Trumpo stiliaus. Galima sakyti, kad jis geopolitiką dažnai verčia sandorių turgumi. Bet šiuo atveju jo mintis gana aiški: niekas neturi vienašališkai sprogdinti dabartinės pusiausvyros.
Taivanui – neskelbti nepriklausomybės.
Kinijai – nepradėti karo.
Amerikai – nepatekti į situaciją, kurioje teks rinktis tarp pažeminimo ir pasaulinio konflikto.
Tai nėra graži, idealistinė politika. Tai šalta realybė.
Ir Taivanas čia atsiduria labai nepatogioje vietoje. Jis pakankamai savarankiškas, kad Kinija jo nevaldytų, bet nepakankamai pripažintas, kad galėtų ramiai paskelbti nepriklausomybę. Pakankamai svarbus Amerikai, kad gautų ginklų, bet galbūt ne tiek, kad Amerika garantuotai kariautų.
Pavojingiausias žodis – „nepriklausomybė“
Šioje istorijoje pavojingiausias žodis yra ne „karas“. Pavojingiausias žodis yra „nepriklausomybė“.
Nes būtent jis Pekinui reiškia raudoną liniją. Taivanui – svajonę arba jau esamą realybę. Amerikai – galimą geopolitinį sprogmenį.
Trumpas dabar bando tą žodį užrakinti stalčiuje. Bent jau kol kas.
Ar jam pavyks? Neaišku. Bet viena aišku jau dabar – Taivano klausimas niekur nedings. Kinija stiprėja, Taivanas nenori pasiduoti, Amerika bando išlaikyti įtaką, bet nenori dar vieno karo.
O tokiose situacijose dažniausiai viskas laikosi ne ant gražių deklaracijų, o ant baimės. Kinija bijo kainos. Taivanas bijo invazijos. Amerika bijo karo su Kinija.
Ir kol visi bijo pakankamai, pasaulis dar turi šansą išvengti katastrofos. Bet užtenka vieno neteisingo žingsnio – ir tada jokie interviu „Fox News“ jau nebepadės.
